"Tuopša" – senas lietuviškas žodis, reiškiantis tuščiavidurį medį (pvz., supuvusį, išdžiūvusį), taip pat didelę skylę, duobę ar įdubimą.
Pavyzdžiai:
1. Miške radom seną tuopšą, kurio viduje galėtų slėptis kiškis.
2. Po kelio šalimi atsirado tuopša – vandens kaupimosi vieta.
3. Seni žmonės sakydavo: "Tas ąžuolas jau tuopša, tik išorė tvirta".
Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.