„Trupinčius“ – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai smulkius gabalėlius, daleles, kruopas. Dažniausiai vartojamas kalbant apie ko nors sutrupėjimą, suskaldymą į mažiausias dalis.
Pavyzdžiai:
1. Pašarinis buvo sumaltas į trupinčius.
2. Sausainiai subyrėjo į trupinčius.
3. Ledo trupinčiai blizgėjo saulėje.
4. Kalbėjo trupinčiais (perkeltine prasme: nevisiškai, išryškintomis dalimis).
Trumpai:
Smulkūs gabalėliai, kruopos; literatūroje gali reikšti ir fragmentiškumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.