.
trūnà (тpyнa, trumna). karstas: Veža padėję trū̃ną an vežimo. Dabar viską perka, ir trūnàs, o anksčiau darydavo. Mano mamą jau dažyton trūnon laidoj [o]. Atsukė trū̃ną in pietus ir užkasė inleidę. Į aukso trūnelę guldyk seselę. Ei, daro daro manei trūnẽlę baltos liepos lentelių. Gana man prisikloniojai, mano dukružėle, mano širdužėle, pakol mane išleidai su plonom drobelėm, su balta trūnele, su gailiom ašarėlėm. Ir prisiartino [Viešpats],
ir dasilytėjo trūnos. Baltas, pabalęs – kap iš trūnõs ištrauktas. Senas ne senas – gulsies trūnõn, čia visi lygūs. Su trūnà parvažiav [o] vyras iž ligoninės (mirė) . Kam tep plėšais – nenusivilksi trūnõn.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.