triūsinėjimas

Triūsinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sumažėjimą, susitraukimą, nykimą (dažniausiai apie gyvų organizmų audinius, raumenis, organus dėl ligos, senėjimo ar kitų priežasčių).

Pagrindinės reikšmės:
1. Fiziologinis – raumenų, organų atrofija (pvz., senatvėje).
2. Perkeltine prasme – veiklos, galios, reikšmės mažėjimas.

Pavyzdžiai:
1. Ilgai gulint ligoniams atsiranda raumenų triūsinėjimas.
2. Širdies triūsinėjimas gali kilti dėl kraujotakos sutrikimų.
3. Perkeltine prasme: kultūrinio gyvenimo triūsinėjimas mažame miestelyje.

Sinonimai: atrofija, nusilpimas, nykimas, mažėjimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Triūsinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sumažėjimą, susitraukimą, nykimą (dažniausiai apie gyvų organizmų audinius, raumenis, organus dėl ligos, senėjimo ar kitų priežasčių). Pagrindinės reikšmės: 1. Fiziologinis – raumenų, organų atrofija (pvz., senatvėje). 2. Perkeltine prasme – veiklos, galios, reikšmės mažėjimas. Pavyzdžiai: 1. Ilgai gulint ligoniams atsiranda raumenų triūsinėjimas. 2. Širdies triūsinėjimas gali kilti dėl kraujotakos sutrikimų. 3. Perkeltine prasme: kultūrinio gyvenimo triūsinėjimas mažame miestelyje. Sinonimai: atrofija, nusilpimas, nykimas, mažėjimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.