triūbyti

.
triū̃byti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (pyбiць, trąbić).

1. pūsti trimitą, dūduoti: Ragu triūbiju. Ituoj triūba ir triū̃bija. Pastyrius triū̃bija. [Kerdžius] turėjo triūbą labai ilgą medinę, susuktą i triū̃bydavo. Viršininkas eina par kaimą, triū̃bija. Kelia gaspadinės: – Kelkis, vaikel, greitai, ustovas jau triū̃bija. Anksti rytą ustovas eina par kaimą ir triū̃bija. Švitvario triūboms triūbijo. Aš turiu tris triūbeles ir gražiai moku triūbyt. Trečia triūba triū̃bysiu par laukelį jodamas. Kiaulė triūbon triūbija, vaikai pieną būbija. Kai užmiega, gali į ausis triū̃byt, nepabus. Kot' (nors) tu jam triū̃bij' ausin, neprabus, o gadnai (kietai) miega. Broliai seselės ieškojo, … aukso triūbeles triūbyjo. signalizuoti: Klausau i nesuprantu: ko ta mašina čia triū̃bija. Ko triū̃biji, a velniai kutena?

2. garsiai verkti, rėkti: Ko čia triū̃biji, ne miške gimęs, ateis. Verkė, triūbijo per tris dienas, nieks jų negalėjo suraminti. bliauti, mykti: Karvė pardien triū̃bija, gal ar neėdus. Ale kogi to karvė triū̃bija! garsiai dainuoti: Triū̃bydavom dainų dainas, o dabar nieko nebėr.

3. godžiai gerti, sriaubti, maukti: Triū̃bija pieną iš viedro. Atsisėdi, būdavo, po guba ir triū̃biji iš uzbono sulą. Triū̃bija pieną kaip teliokas. Triū̃bija [v] andenį kaip arklys.
įtriū̃byti. įeiti pučiant dūdą, trimitą.
ištriū̃byti.

1. ištrimituoti, išdūduoti.

2. godžiai išgerti, išsriaubti: Tegul tik palieka alų, mes jau ištriū̃bysme. Karvė du viedru ištriū̃bijo, gal reikia da trečias nunešt. Kur neaugs didelis, šitiek pieno ištriūbija! Mes to bizalo daug ištriū̃bijam. Ištriū̃bijo visą uzboną ir išėjo pilvą išvertęs. Alaus bačką ištriūbijo.

3. paskelbti, išplepėti: Ką žino, tai tuoj visam miestui ištriū̃bija.
patriū̃byti.

1. patrimituoti, padūduoti: Ryte pirmiausia tas skerdžius išeina, su triūba patriū̃bija. Patriū̃bija, kad palaidyt karves. Archaniolas patriū̃bys anąja triūba, kurios balsas išeis po visą pasaulį. Princas eina į daržą, patriūbyja, i visokių paukščių yra. Patriūbyk, Jonai. – Nemoku, ponai. Tėvai duoda [sūnui] pinigų kelionei į Ameriką, o tu. patriū̃byk! Vėžiai atgal į savo urvus, ir tu patriūbyk jiems! Išlėkė svetur ir dabar patriū̃byk jam! Turėjo pinigų, tai per langą ir išnešė, patriū̃byk jiems! Ale išejo visi, nors patriū̃byk!. garsiai sušukti, surikti: Inžinierius, lūpas iš abiejų pusių rankomis pridengęs, kad balsas nesisklaidytų ir jo žodžiai būtų girdimi per triukšmą, patriūbijo poniulėms: – Nėra!

2. pagerti: Tas atsisėdęs gerai patriū̃bija.
patriū̃byk (kam)
į sùbinę nieko (kam) nepadarysi: Patriū̃byk tu man į sùbinę! Patriūbysi tu jam į subinę!
pratriū̃byti. pragerti: Nepratriū̃byk – i tu sutaupysi.
pritriū̃byti. prigerti, primaukti.
sutriū̃byti.

1. imti trimituoti, dūduoti: Viršininkas su triūba sutriū̃bys, ir gena par kaimą [gyvulius]. Ateidavo iš galo kaimo tas kerdžius, triū triū triū – jau sutriūbija. Papjaukit ar užmuškit mane ir pakaskit po žemių, o po trijų dienų atkasę išsukit mano ragą ir sutriūbykit tris kartus. Garsiom triūbom sutriūbijo, šaukė vyrus ant vainos.

2. trimituojant sušaukti, sukviesti.
užtriū̃byti.

1. užtrimituoti, uždūduoti: Triūbą nusisuka iš alksnio žievės, kap užtriū̃bis eidamas par kaimą. Kada kerdžius bandą gins, anksti rytą užtriū̃bys. Visas tris triūbeles į burną įsistatęs užtriūbijo ir akies mirksnyj atbėgo trys Jono šunes. Viena triūbele aš užtriūbysiu iš dvarelio išjodams, tėvelius virkdydamas. triūba užgriežti: Muzikantai užtriūbijo valsą.

2. imti garsiai verkti: Ko čia užtriū̃bijai kaip su vargonais, paleidai gerklę.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>triū̃byti, </b>-ija (-yja), -ijo (-yjo) (pyбiць, trąbić). <br/>1. <span class="explanation">pūsti trimitą, dūduoti: </span> Ragu triūbiju. Ituoj triūba ir triū̃bija. Pastyrius triū̃bija. [Kerdžius] turėjo triūbą labai ilgą medinę, susuktą i triū̃bydavo. Viršininkas eina par kaimą, triū̃bija. Kelia gaspadinės: – Kelkis, vaikel, greitai, ustovas jau triū̃bija. Anksti rytą ustovas eina par kaimą ir triū̃bija. Švitvario triūboms triūbijo. Aš turiu tris triūbeles ir gražiai moku triūbyt. Trečia triūba triū̃bysiu par laukelį jodamas. Kiaulė triūbon triūbija, vaikai pieną būbija. Kai užmiega, gali į ausis triū̃byt, nepabus. Kot' <span class="explanation"> (nors) </span> tu jam triū̃bij' ausin, neprabus, o gadnai <span class="explanation"> (kietai) </span> miega. Broliai seselės ieškojo, … aukso triūbeles triūbyjo. <span class="explanation">signalizuoti: </span> Klausau i nesuprantu: ko ta mašina čia triū̃bija. Ko triū̃biji, a velniai kutena? <br/>2. <span class="explanation">garsiai verkti, rėkti: </span> Ko čia triū̃biji, ne miške gimęs, ateis. Verkė, triūbijo per tris dienas, nieks jų negalėjo suraminti. <span class="explanation">bliauti, mykti: </span> Karvė pardien triū̃bija, gal ar neėdus. Ale kogi to karvė triū̃bija! <span class="explanation">garsiai dainuoti: </span> Triū̃bydavom dainų dainas, o dabar nieko nebėr. <br/>3. <span class="explanation">godžiai gerti, sriaubti, maukti: </span> Triū̃bija pieną iš viedro. Atsisėdi, būdavo, po guba ir triū̃biji iš uzbono sulą. Triū̃bija pieną kaip teliokas. Triū̃bija [v] andenį kaip arklys. <br/><b>įtriū̃byti</b>. <span class="explanation">įeiti pučiant dūdą, trimitą. </span> <br/><b>ištriū̃byti</b>. <br/>1. <span class="explanation">ištrimituoti, išdūduoti. </span> <br/>2. <span class="explanation">godžiai išgerti, išsriaubti: </span> Tegul tik palieka alų, mes jau ištriū̃bysme. Karvė du viedru ištriū̃bijo, gal reikia da trečias nunešt. Kur neaugs didelis, šitiek pieno ištriūbija! Mes to bizalo daug ištriū̃bijam. Ištriū̃bijo visą uzboną ir išėjo pilvą išvertęs. Alaus bačką ištriūbijo. <br/>3. <span class="explanation">paskelbti, išplepėti: </span> Ką žino, tai tuoj visam miestui ištriū̃bija. <br/><b>patriū̃byti</b>. <br/>1. <span class="explanation">patrimituoti, padūduoti: </span> Ryte pirmiausia tas skerdžius išeina, su triūba patriū̃bija. Patriū̃bija, kad palaidyt karves. Archaniolas patriū̃bys anąja triūba, kurios balsas išeis po visą pasaulį. Princas eina į daržą, patriūbyja, i visokių paukščių yra. Patriūbyk, Jonai. – Nemoku, ponai. Tėvai duoda [sūnui] pinigų kelionei į Ameriką, o tu. patriū̃byk! Vėžiai atgal į savo urvus, ir tu patriūbyk jiems! Išlėkė svetur ir dabar patriū̃byk jam! Turėjo pinigų, tai per langą ir išnešė, patriū̃byk jiems! Ale išejo visi, nors patriū̃byk!. <span class="explanation">garsiai sušukti, surikti: </span> Inžinierius, lūpas iš abiejų pusių rankomis pridengęs, kad balsas nesisklaidytų ir jo žodžiai būtų girdimi per triukšmą, patriūbijo poniulėms: – Nėra! <br/>2. <span class="explanation">pagerti: </span> Tas atsisėdęs gerai patriū̃bija. <br/><b> patriū̃byk</b> (kam) <br/><b>į sùbinę</b> <span class="explanation">nieko (kam) nepadarysi: </span> Patriū̃byk tu man į sùbinę! Patriūbysi tu jam į subinę! <br/><b>pratriū̃byti</b>. <span class="explanation">pragerti: </span> Nepratriū̃byk – i tu sutaupysi. <br/><b>pritriū̃byti</b>. <span class="explanation">prigerti, primaukti. </span> <br/><b>sutriū̃byti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti trimituoti, dūduoti: </span> Viršininkas su triūba sutriū̃bys, ir gena par kaimą [gyvulius]. Ateidavo iš galo kaimo tas kerdžius, triū triū triū – jau sutriūbija. Papjaukit ar užmuškit mane ir pakaskit po žemių, o po trijų dienų atkasę išsukit mano ragą ir sutriūbykit tris kartus. Garsiom triūbom sutriūbijo, šaukė vyrus ant vainos. <br/>2. <span class="explanation">trimituojant sušaukti, sukviesti. </span> <br/><b>užtriū̃byti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užtrimituoti, uždūduoti: </span> Triūbą nusisuka iš alksnio žievės, kap užtriū̃bis eidamas par kaimą. Kada kerdžius bandą gins, anksti rytą užtriū̃bys. Visas tris triūbeles į burną įsistatęs užtriūbijo ir akies mirksnyj atbėgo trys Jono šunes. Viena triūbele aš užtriūbysiu iš dvarelio išjodams, tėvelius virkdydamas. <span class="explanation">triūba užgriežti: </span> Muzikantai užtriūbijo valsą. <br/>2. <span class="explanation">imti garsiai verkti: </span> Ko čia užtriū̃bijai kaip su vargonais, paleidai gerklę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.