Triūbyti – garsiai, skardžiai šaukti, rėkti (dažniausiai iš pykčio, agresijos).
Pavyzdžiai:
1. Kaimynas triūbėjo iš balkono, kai vaikai vėl sulaužė jo gėles.
2. Vairuotojas triūbėjo kitam automobiliui, užblokavusiam kelią.
3. Mokytoja triūbėjo klasėje, kad nustotų triukšmas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.