timpa

„Timpa“ – tarminis žodis, reiškiantis stačią ar labai statų šlaitą, skardį, atbrailą (dažniausiai kalvų, upių krantų). Artimas standartiniams žodžiams „skardis“, „atkala“.

Pavyzdžiai:
1. Upe plaukiant matėsi aukšta timpa. (statūs krantai)
2. Kalno timpoje augo reti augalai. (skardžio šlaite)
3. Nusileido nuo timpos link upės. (nuo stačio šlaito)

Pastaba: Vartojamas daugiausia tarmėse (pvz., dzūkų, aukštaičių), literatūroje – siekiant vietovės kolorito.

Pavardės: Timpa

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'timpa' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Timpa“ – tarminis žodis, reiškiantis stačią ar labai statų šlaitą, skardį, atbrailą (dažniausiai kalvų, upių krantų). Artimas standartiniams žodžiams „skardis“, „atkala“. Pavyzdžiai: 1. Upe plaukiant matėsi aukšta timpa. (statūs krantai) 2. Kalno timpoje augo reti augalai. (skardžio šlaite) 3. Nusileido nuo timpos link upės. (nuo stačio šlaito) Pastaba: Vartojamas daugiausia tarmėse (pvz., dzūkų, aukštaičių), literatūroje – siekiant vietovės kolorito.