Tęjaukai – tai lietuvių liaudies dainose ir tautosakoje vartojamas poetinis žodis, reiškiantis ilgą, neribotą laiką (pvz., amžinai, per amžius, visados). Dažniausiai naudojamas su neigimu – netęjaukai (ne ilgam, ne visam laikui).
Pavyzdžiai:
1. "O tu, mergužėle, tęjaukai manęs nelauki." (dainoje – "neilgai manęs nelauk")
2. "Tėvų dovana tęjaukai tebūna." (patarles stilizuotoje kalboje – "tebūna amžinai")
3. "Meilė tęjaukai netrūksta." (poetinis posakis – "meilė niekada nesibaigia")
Trumpai:
Tai poetinis archaizmas, artimas „per amžius“, „visados“, bet dabar vartojamas tik tradicinėje ar stilizuotoje lyrikoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.