Tai žodis, sudarytas iš dviejų dalių: „taškas“ (vieta, vietovė) ir „kinyčia“ (kankinimas, kančia). Reiškia vietą, kurioje patiriama kančia, kankinama ar kenčiama – dažniausiai vartojama perkeltine prasme apie nemalonią, kankinančią aplinką, situaciją ar patirtį.
Pavyzdžiai:
1. Fizinė/prasminė:
Šis karštas, uždaras kambarys – tikra taškinyčia.
2. Perkeltinė (psichologinė/emocinė):
Tas nuolatinis triukšmas darbe – gryna taškinyčia.
Mokykla jam tapo taškinyčia dėl patyčių.
Trumpai:
Tai kankinančios patirties vieta – fizinė arba simbolinė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.