Tasis – tai senovės graikų filosofijos terminas, reiškiantis ramybę, nejudrumą, pusiausvyrą arba stabilumą. Jis dažnai vartojamas priešingai judėjimui (kinesis) ir siejamas su tobulumu, nesikeičiančia būtimi.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fizinis nejudrumas – kaip akmuo guli vietoje.
2. Psichologinė ramybė – sielos pusiausvyra, atsparumas aistroms (pvz., stoikuose).
3. Metafizinis pastovumas – kaip nematerialių esybių (Platono idėjų) nekintamumas.
Pavyzdžiai:
- Filosofijoje: Parmenidas teigė, kad tikroji tikrovė yra tasis – amžina ir nekintanti.
- Psichologijoje: Stoikai siekė tasis kaip vidinės ramybės būsenos.
- Menų kritikoje: Tasis gali apibūdinti statišką, ramią kompoziciją paveiksle.
Trumpai: Tasis – tai stabilumas, ramybė ir nekintamumas, svarbi sąvoka graikų mąstyme apie tikrovę, žmogų ir meną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.