tarara

Tarara – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, turintis keletą reikšmių, priklausomai nuo konteksto:

1. Trukusis, tuščias žmogus – apie žmogų, kuris kalba daug, bet be reikalo, yra lengvabūdis.
Pavyzdys: „Nesiklausyk jo, jis tik tarara.“

2. Nieko nereiškiantis, tuščias pokalbis, plepalai – dažniausiai vartojama forma „tararom“ (t. y. tuščiais plepais).
Pavyzdys: „Užsiėmėm ne reikalais, o vien tararom.“

3. Nenusakoma daiktavardžio reikšmė – kartais vartojama pabrėžiant, kad kažkas yra neaišku ar bevertė.
Pavyzdys: „Kas čia per tarara? (ką čia kalbi?)“

Kilmė: Manoma, jog kilęs iš onomatopėjinio žodžio, imituojančio neaiškų garsą, plepėjimą. Dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, neoficialiuose kontekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Tarara – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, turintis keletą reikšmių, priklausomai nuo konteksto: 1. Trukusis, tuščias žmogus – apie žmogų, kuris kalba daug, bet be reikalo, yra lengvabūdis. Pavyzdys: „Nesiklausyk jo, jis tik tarara.“ 2. Nieko nereiškiantis, tuščias pokalbis, plepalai – dažniausiai vartojama forma „tararom“ (t. y. tuščiais plepais). Pavyzdys: „Užsiėmėm ne reikalais, o vien tararom.“ 3. Nenusakoma daiktavardžio reikšmė – kartais vartojama pabrėžiant, kad kažkas yra neaišku ar bevertė. Pavyzdys: „Kas čia per tarara? (ką čia kalbi?)“ Kilmė: Manoma, jog kilęs iš onomatopėjinio žodžio, imituojančio neaiškų garsą, plepėjimą. Dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, neoficialiuose kontekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.