„Tankiakailis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis storą, atsparų odą ar kailį, dažnai perkeltine prasme apibūdinantis žmogų, kuris yra nejautrus, užkietėjęs, sunkiai sužalojamas (fiziškai ar psichologiškai).
Pavyzdžiai:
1. Tikras tankiakailis – net šalta žiemą vaikšto be kepurės.
2. Po tiek kritikos jis liko tikras tankiakailis – nieko jam neįsiskverbia.
3. Šunys su tankiakailiu gerai toleruoja šaltį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.