Švilpokynė – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švilpavimą, švilpimą (pvz., vėjo, švilpiančio per plyšį).
Pavyzdžiai:
1. Sename name girdėjosi lengva švilpokynė – tai vėjas švilpėjo pro langu įtrūkimus.
2. Miške tylą pertraukė tik vėjo švilpokynė tarp pušų.
Sinonimai: švilpimas, šnypštimas.
Pastaba: Vartojamas daugiausia literatūroje ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.