švilikšt
„Švilikšt“ – tai lietuvių kalbos onomatopėja, vaizduojanti aštrų, šaižų garsą (pvz., švilpimą, cypimą, čirškėjimą). Dažniausiai vartojama apibūdinti trumpam, aštriam garsui.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: „Pro plyšį įėjo vėjas ir švilikšt.“ (trumpas švilpimas)
2. Mechaninis garsas: „Stabdžiai švilikšt, kai automobilis sustojo.“ (metalinis cypimas)
3. Gyvūnai/įnoriai: „Pelė švilikšt už sienos.“ (aštrus garsas)
4. Perkeltine prasme: „Jo balsas švilikšt per visą salę.“ (prasiskverbiamas, šaižus)
Pastaba:
Žodis dažniausiai vartojamas sakytinėje kalboje ar grožinėje literatūroje, siekiant pabrėžti garso aštriumą ir staigumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.