Švęstinyčia – tai šventovė, maldykla (dažniausiai kalnuose, atokiame, tyliame vietovėje), kurioje gyvena vienuoliai ar asketai, besivertę į dvasinį gyvenimą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Senovės Rytų švęstinyčios (pvz., Tibeto vienuolynai kalnuose).
2. Literatūroje: Vytauto Tamulaitio romane „Švęstinyčia“ – tai vienuolynas, kurio veiksmas vyksta Užutėkio dvare.
3. Perkeltine prasme: Viena vasarą miško trobelė jam tapo asmenine švęstinyčia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.