Šventystė – tai šventumo būsena, dieviškumo, moralinio tobulumo arba religinio paskirties savybė. Dažniausiai vartojama religiniame kontekste, bet gali reikšti ir didžiausią pagarbą, nekliūnumą.
Pavyzdžiai:
1. Bažnyčia yra Dievo šventystės vieta.
2. Vestuvės – santuokos šventystė.
3. Jis pažeidė gamtos šventystę teršdamas.
4. Tikėjimo šventystė jam neleido meluoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.