Šventyba – tai šventumo būsena arba savybė, dažniausiai vartojama kalbant apie vietą, objektą ar asmenį, kuris yra pašventintas, skirtas dieviškajam arba turintis religinę reikšmę.
Pagrindinės reikšmės:
1. Pašventinta vieta/objektas (pvz., altorius, šventykla).
2. Šventumo kokybė – kaip abstrakti savybė.
3. Religinis paskirtis – skirtumas nuo pasaulietiškumo.
Pavyzdžiai:
- Šventyba šio altoriaus pripažįsta visa parapija.
- Kalnas senovėje buvo laikomas gamtos šventyba.
- Vienuolio gyvenimas – tai nuolatinė šventyba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.