Šventpirkystė – tai religinių pareigų, titulų, relikvijų ar sakramentų įsigijimas už pinigus ar kitokią naudą, laikoma nuodėme ir nusikaltimu katalikų bažnyčioje.
Pavyzdžiai:
1. Viduramžiais: popiežių ar vyskupų postų pirkimas už auksą.
2. Indulgencijos: atlaidų, mažinančių laikiną kančią už nuodėmes, pirkimas už pinigus.
3. Šiuolaikiniai atvejai: auka pinigine forma už sakramentų (pvz., krikšto, santuokos) teikimą.
Terminas kilęs iš Simono Mago istorijos (Apd 8,18–20), kuris bandė nusipirkti Dvasios dovanas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.