Šventonystė – tai religinis arba dvasinis pasišventimas, asketiškumas, atsisakymas nuo pasaulietiškų malonumų dėl aukštesnių tikslų (pvz., tikėjimo, dievo tarnystės). Dažnai siejama su vienuolišku gyvenimu, malda, pasiaukojimu.
Pavyzdžiai:
1. Vienuolės šventonystė pasireiškė nuolatinėse maldose ir pagalbos teikime vargšams.
2. Jo šventonystė buvo matyti iš atsisakymo turto ir gyvenimo nuošaliame vienuolyne.
3. Krikščioniškoje tradicijoje šventonystė dažnai siejama su Jėzaus Kristaus sekimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.