Šventkapis – tai nedidelis, dažniausiai medinis, religinis statinys (koplytėlė, kryžius su stogeliu), statomas prie kelio, sankryžų, kapinių arba ypatingose vietose, pagerbiant paminklą, mirusiuosius arba kaip maldos vieta. Tai liaudies sakralinio meno dalis.
Pagrindinės reikšmės:
1. Atminimo vieta – pažymint mirusįjį (pvz., žuvusį nelaimingo atsitikimo vietoje).
2. Religinis objektas – maldai, pamaldoms, kartais su religine skulptūra (Švč. Mergelė Marija, šventieji).
3. Įvaizdis kraštovaizdyje – kultūrinis ženklas, dažnas Lietuvos kaimuose.
Pavyzdžiai:
- Kelyje – šventkapis su Marijos skulptūra prie kelio, kur žuvo žmogus.
- Sodyboje – šeimos šventkapis su kryžiumi ir gėlių puokšte.
- Istorinis – šventkapis miške, pažymint partizanų kovų vietą.
- Pilgrimystės – šventkapis su stebuklinga šventojo skulptūra, lankomas per atlaidus.
Trumpai: šventkapis – maža religinė-maldos vieta, skirta atminimui ir tikėjimo išraiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.