Šventjonis – tai žodis, reiškiantis šventą, nepaliestą, nekaltą žmogų (dažniausiai apie mergaitę ar moterį). Jis naudojamas kaip metafora, pabrėžiant asmens dorovinį grynumą, nekaltumą ar dvasinį aukštumą.
Pavyzdžiai:
1. Ji išliko tikra šventjone, nepaisant aplinkinių pagundų.
2. Senelė mus vadino savo mažomis šventjonėmis.
3. Poetas ją apdainavo kaip gryną šventjonę.
Sinonimai: nekaltas, šventas, angelas, grynuolis.
Pastaba: Šis žodis yra retas ir dažniau sutinkamas poezijoje ar literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.