šventìmai. šventimaĩ.
1. priėmimo į dvasininkus apeigų atlikimas, įšventinimas: Pirma priėmimo tų mažesniųjų šventìmų, pildžiasi ceremonija, vadinama tonsūra, arba pakirpimas. Iki aukštųjų kunigystės šventimų dar esu laisvas ir galiu kiekvienu momentu grįžti atgal. Tais metais moma mirė, kai sūnaus šventìmai buvo. Vyskupo šventìmai. Suteikti šventimùs. Kas nemoka lenkų kalbos, tam neduoda šventimų̃. Nesiryžo priimti kunigo šventimų.
2. šventimas 5: Klebonas, pabaigęs [kryžiaus] šventimus, šiaip prabilo.
3. komunija, sakramentai: Kunigas nuvažiavo pas ligonį be šventìmų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.