švẽkšlis, -ė.
1. kas liesas, sudžiūvęs: Kas nevešlus, nevalgo, sudžiūvęs, tas švẽkšlis. Marti buvo tokia švekšlẽlė, čiupli. Kūdikis švekšlẽlis. Švẽkšlė karvė, t. y. neėdanti, papurusi.
2. vargšas: Nū žanijas tokie švẽkšliai, t. y. bebučiai, biedni.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.