Šveit – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kaimynystė, apylinkės, aplinkinė vietovė arba kaimo bendruomenė.
Pavyzdžiai:
- „Eidavo žmonės iš visos šveitos“ (iš visų aplinkinių kaimų).
- „Pažįstamas visoje šveitoje“ (visoje apylinkėje/kaimynystėje).
- Senuose tekstuose: „Šveita“ gali reikšti ir kaimo bendruomenę, pvz., sprendžiant vietinius reikalus.
Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau istoriniuose ar regioniniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.