švagždėjimas
Švagždėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tylią, šnypščiantį garsą, panašų į šnabždesį ar šlamėjimą. Dažniausiai vartojamas apibūdinti:
1. Tylus pokalbis – kai žmonės kalba beveik be garso.
Pavyzdys: „Kambario kampe girdėjosi tylus švagždėjimas – studentės ruošėsi egzaminui.“
2. Gamtos garsai – lapų, vandens, vėjo šlamėjimas.
Pavyzdys: „Miške tylu, tik beržų lapų švagždėjimas.“
3. Slapti ar neaiškūs garsai – pvz., šnypščiantis radijo triukšmas, šnabždesys.
Pavyzdys: „Iš seno radijo sklido keistas švagždėjimas.“
Sinonimai: šnabždesys, šlamėjimas, šnypštimas.
Atmintis: dažniau vartojama poetinėje arba aprašomojoje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.