Švabeklis – tai žargoninis žodis, reiškiančias knygnešį (asmenį, nelegaliai gabenantį ar platintantį literatūrą, dažniausiai draudžiamą ar cenzūruojamą).
Kilęs iš žodžio švabti („slinkti, šliaužti“), jis ypač buvo paplitęs sovietmečiu, apibūdinant požeminį leidinių platinimą.
Pavyzdžiai:
1. „Okupacijos metais jis veikė kaip švabeklis, gabenęs draudžiamą spaudą.“
2. „Švabekliai dažnai rinkdavosi slaptas vietas, kad išmainytų knygas.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.