šū́tis. šūstis:
1. Akmenų šūtis. Jisai jį aptvėrė ir akmenų šūtimis uždarė. Laužas, šūtis malkų. Malkų krūva, šūtis, laužas. Šūtis, piningų krūva. Malkų, medžių šū́tis. Subukuoti ledai į šū́tį par tvaną krašte upio. Malkas suvertei į šū́tį nė šiaip, nė taip. Javų šū́tis. Sniego šū́tys suverstos. Tokios [lyčių] šū́tys suvaryta. Prisiartinusi išvydo Elzė Mineikienės galvą, baltomis skepetomis aptvarstytą ir kaip akmuo gulinčią aukštoje pagalvių šūtyje. Reikia sukraut malkos šū́tim. Griaudink šū́tį ir pardėk iš naujo medžius, malkas. Kam krauni tokią aukštą šū́tį, da nugrius! Kūčių vakare mergaitės paima malkas iš šūties ir neša neskaitę.
2. Vežėsi, palaidūnai, su savimi visą šūtį papjautų vištų. Verpalų klėtė [je] visos šū́tys.
3. būrys, pulkas: Vyrų atejo čiela šūtis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.