šulniagrybis
Šulniagrybis – tai lietuviškas terminas, nusakantis grybą, augantį ant ar šalia šulnio (išmatų). Tai ne mokslinis, o liaudiškas arba šnekamasis pavadinimas, dažniausiai vartojamas apibūdinti įvairiems grybams, kurie mėgsta derlingą, organinėmis medžiagomis (pvz., mėšlu) prisotintą dirvą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Tiesioginė: Grybas, augantis ant gyvulių ar žmonių išmatų.
2. Plačiau: Bet koks grybas, randamas mėšlingose vietose (pakelėse, ganyklose, šiukšlynuose).
Pavyzdžiai:
- Pupinė šlamputė (Panaeolus papilionaceus) – dažnas „šulniagrybis“, augantis ant mėšlo.
- Kopūstinė musmirė (Amanita virosa) kartais klaidingai laikoma šulniagrybiu, nors auga miškuose.
- Šnekamojoje kalboje: „Atrodo kaip šulniagrybis“ gali reikšti nepatikimą ar menką dalyką.
Svarbu: Daugelis tokių grybų yra nuodingi arba sukelia haliucinacijas. Jų valgyti nepatartina. Terminas dažniausiai vartojamas ne moksle, o kasdienėje kalboje ar senesnėje literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.