„Šulaitė“ – tai mažybinė formą nuo žodžio „šula“, kuri reiškia nedidelę ar siaurą gatvelę, užkampį, prastą keliuką ar perkeltai – nuošalų, menką, neprestižinį objektą/vietą.
Pavyzdžiai:
1. Tas kaimas stovi prie pat miško, prie pat tos šulaitės. (apie keliuką)
2. Gyvenu kažkokioj šulaitėj, net autobusas retai važiuoja. (apie nuošalią vietą)
3. Įsidarbinau toj šulaitėj ofise – algos mažos, bet ramu. (perkeltai apie neprestižinį darbą/vietą)
Trumpai: Mažybinė, dažnai vartojama šnekamojoje kalbą apie nuošalią, menką ar nepatogią vietą/keliuką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.