štikailióti, -iója, -iójo. štìkailioti, -ioja, -iojo.
1. spėlioti: Ans štikailió [ja],
kas uždegė.
2. pranašauti, burti: Ar neštikailiojai atenčius daiktus iš kaulų ir blužnies paukščio ar gyvolio? Štikailio [ja] [iš kavos tirštimų] teip ir teip atenčiame būsiant laike.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.