Štiblius – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis stiprus, aštrus alkoholinis gėrimas (dažniausiai degtinė ar stipri spiritinė gėrimų versija).
Kilęs iš slaviškų kalbų (plg. rus. стыбль – „stiebas“, bet per prasmės poslinkį).
Pavyzdžiai:
1. Po darbo išgėrė štiblių, kad šaltis nejaustų.
2. Senis štiblių laiko tik vaistams – sako, kad širdį šildo.
3. Čia ne alus, o tikras štiblius – atsargiai!
Sinonimai: degtinė, stiprus gėrimas, krioklys, šnipštas.
Pastaba: Vartojamas neformaliame kontekste, dažnai su šiek tiek humoristiniu ar liaudišku atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.