.
šõblė (шaбля, szabla). šoblė̃.
1. kardas, kalavijas: Trumpoji šoblė. Kabo šõblės ligi žemei, barkšt barkšt, kap eina. Kazokų būrys įjojo su bizūnais i su šõblėms. Kardužiais kirtom, šoblėmis kapojom. Rodės man, kad visas sviets, kovot susibėgęs, kardus ir šoblès į margas sunešė pievas. Šoblaitė seseraitė buvo. Kaip šoblès išstatė rietus. Su aukso šoble kariaudamas visus pargalėsi.
2. viršutinė kilnojama mintuvų dalis: Plakti reik linus su šõblėms medinėms. Par daug dideles linų sauges bemindamas ir šõblę sulaužiau.
3. plūktuvė: Duok stipriai su šoblikè, kad geriau spaliai išbyrėtų.
šõblę tráuklioti. gadinti orą, smardinti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.