Šnekamojoje kalboje reiškia "šnekėti greitai, be perstojo, plepėti, tarškinti", dažnai su neigiamu atspalviu (tarsi "šnekučiuoti" ar "taukšti").
Pavyzdžiai:
1. Visą kelią vairuodama ji tik šnegždėjo apie darbą.
2. Nustok šnegždenti, nieko nesuprantu!
3. Senelė mėgo šnegždėti su kaimynėmis prie kavos.
Kilmė:
Iš lietuvių kalbos žodžio "šnekėti", galimai su ideofonine priesaga (garso įvaizdis greitai besikeičiančių garsų).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.