Šluotvirba – tai lietuvių liaudies amatas, kuris apima šluotų gamybą iš beržų, erškėčių ar kitų medžių šakelų.
Pagrindinės reikšmės:
1. Tradicinis amatas, dažniausiai vykdomas vėlyvą rudenį ar žiemą.
2. Šluotos buvo naudojamos buities reikmėms (kambarių šlavimui), o taip pat ir simbolinėms apeigoms (pvz., Velykoms).
Pavyzdžiai:
- Istorinis: Kaimuose šeimos rinkdavo beržų šakas, jas surišdavo virve ir formuodavo šluotas.
- Šiuolaikinis: Amatininkai gaminą dekoratyvines šluotas tautiniams kostiumams ar interjerui.
- Frazeologijoje: Posakis „eiti į šluotvyrę“ reiškia eiti į mišką šluotoms gaminti.
Trumpai: Tai tradicinis šluotų gamybos amatas, išsaugotas kaip kultūrinis paveldas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.