x
šluo|ti, šluoja, šlavė
1. šluota, špečiu valyti, braukti: Radau mergelę kiemelį bešluojant (d.). sngr.
2. šnek. smagiai, smarkiai ką daryti (valgyti, eiti, mušti ir pan.): Išalkęs kad šluoja duoną
(valgo). Šlavė su vėzdu (kirto). šlavėj|as, šluoa dkt. šlavik|as, šluoė dkt. šlavimas šlavimasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.