Šlektybė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis prastą, nekokybišką, menką būklę, kokybę ar vertę. Dažnai vartojamas apibūdinti fizinį daikto būklę, žmogaus sveikatą ar net moralinę vertę.
Pavyzdžiai:
1. Senas namas buvo visiškoje šlektybėje – langai išdaužyti, stogas tekėjo.
2. Po ilgos ligos jo sveikata atsidūrė šlektybėje.
3. Tas elgesys – gryna šlektybė! (perkeltine prasme, apie žemas moralines vertybes).
Sinonimai: menkumas, prastovė, dilimas, skurdas, gedulas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.