šiup

„Šiup“ – tai neoficiali, šnekamoji lietuvių kalbos dalelytė, reiškianti greitą, staigų judėjimą ar veiksmą (dažniausiai skrydį, išskridimą). Vartojama vaizdingai, pabrėžiant momentiškumą.

Pavyzdžiai:
1. Paukštis šiup ir išskrido iš šakos.
2. Laikraštis šiup pro langą į vidų.
3. Jis šiup į kitą kambarį – ir nebėra.

Kilmė:
Kalbos pamėgdžiojimas (onomatopėja), artimas žodžiams „švilptelėti“, „švysti“. Dažnas šnekamojoje kalboje, pokalbiuose, pasakojimuose.

Įrašas
Paaiškinimas	„Šiup“ – tai neoficiali, šnekamoji lietuvių kalbos dalelytė, reiškianti greitą, staigų judėjimą ar veiksmą (dažniausiai skrydį, išskridimą). Vartojama vaizdingai, pabrėžiant momentiškumą. Pavyzdžiai: 1. Paukštis šiup ir išskrido iš šakos. 2. Laikraštis šiup pro langą į vidų. 3. Jis šiup į kitą kambarį – ir nebėra. Kilmė: Kalbos pamėgdžiojimas (onomatopėja), artimas žodžiams „švilptelėti“, „švysti“. Dažnas šnekamojoje kalboje, pokalbiuose, pasakojimuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.