Šepgaudėnė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis paslaptingą, švelnų garsą, dažniausiai girdimą naktį ar tyloje (pvz., lapų šnabždesys, vandens murmesys, šepesys).
Pavyzdžiai:
1. Miške girdėjosi tik šepgaudėnė nuo pušų viršūnių.
2. Naktį prie upės tyloje sklindo švelni šepgaudėnė.
Trumpai: tai poetiškas, retas žodis, apibūdinantis tylų, miglotą garsą gamtoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.