šelma

šélma. šelmà. šelmis:

1. Žiūrėk, kad tas latviukas nebūt šélma. Šelmà, išgama, tegul ją perkūnas! O tas šelmà jau dingo. Tai šelma! Jau vėl tyko ką nors prigaut! Vagis šelma.

2. Pačiai pirštu rodydamas: – Aš tau, šélma, duosiu! Neduok, motinėle, už šélmos bernelio, už to pijokėlio. Džiūvo mūsų sesutėlė už šelmos bernelio. Mes negrįšim, mes negrįšim, mūsų šelmos vyreliai. Piršlys šelma melagis piršdams gyrė bernelį.

3. O kurgi, šélmos, buvot? Kap tu, šel̃ma, ganei vištas? Tai mat šelmos šitie vaikai: netikusiai pririšė jaučią, tas nutrūkęs kažna (kasžin) kur nusisuks!. Vai tik išdygo tasai šélma daigelis su plataisiais lapeliais.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'selma' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x