šélma. šelmà. šelmis:
1. Žiūrėk, kad tas latviukas nebūt šélma. Šelmà, išgama, tegul ją perkūnas! O tas šelmà jau dingo. Tai šelma! Jau vėl tyko ką nors prigaut! Vagis šelma.
2. Pačiai pirštu rodydamas: – Aš tau, šélma, duosiu! Neduok, motinėle, už šélmos bernelio, už to pijokėlio. Džiūvo mūsų sesutėlė už šelmos bernelio. Mes negrįšim, mes negrįšim, mūsų šelmos vyreliai. Piršlys šelma melagis piršdams gyrė bernelį.
3. O kurgi, šélmos, buvot? Kap tu, šel̃ma, ganei vištas? Tai mat šelmos šitie vaikai: netikusiai pririšė jaučią, tas nutrūkęs kažna (kasžin) kur nusisuks!. Vai tik išdygo tasai šélma daigelis su plataisiais lapeliais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.