šėbtis

Šėbtis – senas žodis, reiškiantis „šypsotis“, „šyptelėti“, dažniausiai švelniai, tyliai ar slapta.

Pavyzdžiai:
1. Senelis tik šėbėjosi, išgirdęs vaikų pokštus.
2. Ji šėbėjosi sau, prisiminusi juokingą istoriją.
3. Nuo ryto šėbosi, tarsi žinotų paslaptį.

Pastaba:
Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažnesni „šypsotis“, „nusišypsoti“.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sebtis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Šėbtis – senas žodis, reiškiantis „šypsotis“, „šyptelėti“, dažniausiai švelniai, tyliai ar slapta. Pavyzdžiai: 1. Senelis tik šėbėjosi, išgirdęs vaikų pokštus. 2. Ji šėbėjosi sau, prisiminusi juokingą istoriją. 3. Nuo ryto šėbosi, tarsi žinotų paslaptį. Pastaba: Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažnesni „šypsotis“, „nusišypsoti“.