šalbėrius

Šalbėrius – tai žodis, reiškiantis šėlstantį, pamišusį, beprotišką žmogų arba išdykėlį, neramų vaiką. Dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje ar folkloro kontekste.

Pavyzdžiai:
1. Tai šalbėrius, ne vaikas – visą dieną bėgioja ir triukšmauja!
2. Kaip išdykęs šalbėrius elgiasi!
3. Seniai sakydavo: „Šalbėriau, nurimk!“

Trumpai: tai ištvirkėlis, pamišėlis arba įniršęs, nepaklusnus vaikas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'salberius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Šalbėrius – tai žodis, reiškiantis šėlstantį, pamišusį, beprotišką žmogų arba išdykėlį, neramų vaiką. Dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje ar folkloro kontekste. Pavyzdžiai: 1. Tai šalbėrius, ne vaikas – visą dieną bėgioja ir triukšmauja! 2. Kaip išdykęs šalbėrius elgiasi! 3. Seniai sakydavo: „Šalbėriau, nurimk!“ Trumpai: tai ištvirkėlis, pamišėlis arba įniršęs, nepaklusnus vaikas.