sylvartumas

Sylvartumas – tai kalbos stiliaus bruožas, kai vartojami pernelyg sudėtingi, kniūbsčiai ar knyginiai žodžiai, vietoj paprastesnių ir suprantamesnių. Tai dar vadinama "knygine kalba" arba "pertekline kniūbščiumi".

Pavyzdžiai:
1. Vietoj: Aš noriu valgyti.
Sylvartu: Aš trokštu priimti maistinę medžiagą.
2. Vietoj: Jis greitai nusprendė.
Sylvartu: Jis skubotai priėmė rezoliuciją.
3. Vietoj: Problema išspręsta.
Sylvartu: Klausimas buvo finalizuotas.

Trumpai: Sylvartumas – tai nereikalingas kalbos apsunkinimas, dažnai naudojamas norint atrodyti "išmanesniui", bet apsunkinantis supratimą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sylvartumas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Sylvartumas – tai kalbos stiliaus bruožas, kai vartojami pernelyg sudėtingi, kniūbsčiai ar knyginiai žodžiai, vietoj paprastesnių ir suprantamesnių. Tai dar vadinama "knygine kalba" arba "pertekline kniūbščiumi". Pavyzdžiai: 1. Vietoj: Aš noriu valgyti. Sylvartu: Aš trokštu priimti maistinę medžiagą. 2. Vietoj: Jis greitai nusprendė. Sylvartu: Jis skubotai priėmė rezoliuciją. 3. Vietoj: Problema išspręsta. Sylvartu: Klausimas buvo finalizuotas. Trumpai: Sylvartumas – tai nereikalingas kalbos apsunkinimas, dažnai naudojamas norint atrodyti "išmanesniui", bet apsunkinantis supratimą.