.
svetlyčià (cвятлiцa, świetlica). svetlýčia.
1. svečių kambarys, seklyčia, svetainė: Jaunos poros po iškaišytą svetlyčią paskrijo šokti. Tuo svečiai visi, dėl to didei nusigandę, iš svetlỹčios būriškos kūliais išsirito. Puikio [je] svetlỹčio [je] ką jis negyvęs. Jaunikis teišeit iš savo kamaros, jų marti iš savo svetlyčios. Prašau sa [vo] tėvelio nuog žirgo nusėst – naujon svetlyčion ažu balto stalo, ažu duonos druskos. valgomasis kambarys: O Zomelis. įvedė juodu į svetlyčią.
2. salė: Ši šventė tapė atlaikyta svetlyčioje.
3. pavėsinė, lapinė.
4. viešbutis. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.