sveklyčia

„Sveklyčia“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis svetimšalystę, svetimą kraštą ar išeiviją. Kilęs iš šaknies „svetimas“ (svetimas, ne savas).

Pavyzdžiai:
1. Jis ilgus metus gyveno sveklyčioje. (Gyveno svetimoje šalyje / išeivijoje.)
2. Rašė laiškus iš tolimos sveklyčios. (Rašė iš svetimšalio / užsienio.)

Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose tekstuose. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „užsienis“, „svetimšalys“ ar „išeivija“.

Įrašas
Paaiškinimas	„Sveklyčia“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis svetimšalystę, svetimą kraštą ar išeiviją. Kilęs iš šaknies „svetimas“ (svetimas, ne savas). Pavyzdžiai: 1. Jis ilgus metus gyveno sveklyčioje. (Gyveno svetimoje šalyje / išeivijoje.) 2. Rašė laiškus iš tolimos sveklyčios. (Rašė iš svetimšalio / užsienio.) Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose tekstuose. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „užsienis“, „svetimšalys“ ar „išeivija“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.