sužliumbti

žlium̃bti, -ia, -ė (-o). žliùmbti, -ia, -ė. balsu įkyriai verkti, raudoti: Kurs vis apsiašarojęs, apsimyžęs, tas žlium̃bia. Žliumbė, verkė paleidusi visą gerklę mergaitė. Žlium̃bk nežlium̃bęs, vis tiek nėko nepadarysi. Mano vaikas žlium̃bia ir žlium̃bia, turbūt nesveikas. Ė, gražu, tokia didelė, o žlium̃bia! Nustok, nustok žlium̃bti, geriau nepasidarys. Nedėlio [je] kunigas labai gražų pamokslą pasakė, net bobos pradėjo žliumbt. Ko žliùmbi, jei niekas nemušė? Eita ašaros mun, nepašneku, žliumbù, i viskas. Tokia didelė, o žliùmbi! Kad jau žliùmbia, tai lyg lietus – visą vakarą. Eik an pečiaus ir tęnai žliumbk kiek nori! Mergelka viena [palikta] žliùmba par dienas. Ko čia žliumbì, varle, nueik patvorin ir nusmyžk. Iš ryto to [ji] vėl žlium̃bia, verkia, kad jai algos tas neatiduoda. Katrą varo ganyt, ta žliùmbia. O aš, paskui eidamas, tik ašaroju, tik žliumbiu, šniurkščioju. Abidvi mergelės tik sėdėjo ir žliumbė. Jei silpnas, ką gi, atsisėsk ir žliumbk. Aš nė neverkiau. Bene aš boba, kad žliumbčiau! Dar tik reikia, kad jau žliumbtai. Ei, cit, nežlium̃bki, mano dukrytėle, gražus tavo bernužėlis, kaip sode obuolėlis. Ko žliumbi kaip veselė [je] nebuvęs? verkiant prašyti: Tik kai Zidorėlis pradėjo jau labai žliumbti, sutiko duoti arklį pasimalkauti.
apsižlium̃bti, -ia (apsìžliumbia), apsìžliumbė. apsižliùmbti. balsu apsiverkti, apsiraudoti: Ans vėl apsižlium̃bęs pas muni atejo. Apsìžliumbiau pri arklių paėmimo [į kolūkį],
i visi vyrai nedetūrėjom. Vaikšto apsižlium̃bęs, užputusiom akim. Anądien pagiedojo man – gražu! Apsižliumbiau ….
įsižlium̃bti, -ia, įsìžliumbė. įnikti verkti: Ko tas vaikas įsìžliumbė?
išžlium̃bti, -ia, ìšžliumbė.

1. kurį laiką verkti, išraudoti: Pusę nakties vaikas išžliumbė.

2. pakankamai prisiverkti: Tegul išsižliumbia, – protingesnė bus.
nužlium̃bti, -ia (nùžliumbia), nùžliumbė. kiek paverkti, paraudoti: Motina kai pamatė, kad atkalbėti nepasiseka, jau ir nužliumbė ne sykį. Kai vyras mirė, nusìžliumbiau metus. Pasidaro pasiutusiai ilgu, graudu, nors imk ir nusižliumbk, užsikniaubęs ant stalo.
pažlium̃bti, -ia (pàžliumbia), pàžliumbė. kiek balsu paverkti, paraudoti: Nieko, pažlium̃bs ir apsiramins. Gerai pažliùmbė motinos Onikė. Tu man pažlium̃bsi dar, tai aš tau!
paržlium̃bti, -ia (par̃žliumbia), par̃žliumbė. žliumbiant pareiti.
pražlium̃bti, -ia (pràžliumbia), pràžliumbė, pražliùmbti

1. kurį laiką verkti: Per naktelę tada pràžliumbė! Jonukas cielą dieną pražliùmbė, ka į jomarką nevežės.

2. pradėti verkti: Susigraudysiu sykį ir pražliumbsiu.

3. nuolat verkiant, žliumbiant sveikatą sugadinti: Juk akis pražliumbsi, liaukis verkti….
prižlium̃bti, -ia (prìžliumbia), prìžliumbė. daug verkti: Prižliumbiau kaip močios pagrabe. Prisižliumbiau aš po motynos smerčio, viena palikusi kaip pirštas. Elzei gerokai prisižliumbus, Zidoriui kažkaip geriau, miela ir lengva buvo.
sužlium̃bti, -ia (sùžliumbia), sùžliumbė. pradėti balsu verkti: Ant pečiaus sužliumbia vaikai. Paskui abudu kartu sužliumbo. Visa bažnyčia sužliumbo.
užžlium̃bti, -ia (ùžžliumbia), ùžžliumbė

1. pradėti balsu verkti: Ramus švelnumas užplūsta jį, betrūksta užžliumbti….

2. prisiverkti. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žlium̃bti, </b>-ia, -ė (-o). žliùmbti, -ia, -ė. <span class="explanation">balsu įkyriai verkti, raudoti: </span> Kurs vis apsiašarojęs, apsimyžęs, tas žlium̃bia. Žliumbė, verkė paleidusi visą gerklę mergaitė. Žlium̃bk nežlium̃bęs, vis tiek nėko nepadarysi. Mano vaikas žlium̃bia ir žlium̃bia, turbūt nesveikas. Ė, gražu, tokia didelė, o žlium̃bia! Nustok, nustok žlium̃bti, geriau nepasidarys. Nedėlio [je] kunigas labai gražų pamokslą pasakė, net bobos pradėjo žliumbt. Ko žliùmbi, jei niekas nemušė? Eita ašaros mun, nepašneku, žliumbù, i viskas. Tokia didelė, o žliùmbi! Kad jau žliùmbia, tai lyg lietus – visą vakarą. Eik an pečiaus ir tęnai žliumbk kiek nori! Mergelka viena [palikta] žliùmba par dienas. Ko čia žliumbì, varle, nueik patvorin ir nusmyžk. Iš ryto to [ji] vėl žlium̃bia, verkia, kad jai algos tas neatiduoda. Katrą varo ganyt, ta žliùmbia. O aš, paskui eidamas, tik ašaroju, tik žliumbiu, šniurkščioju. Abidvi mergelės tik sėdėjo ir žliumbė. Jei silpnas, ką gi, atsisėsk ir žliumbk. Aš nė neverkiau. Bene aš boba, kad žliumbčiau! Dar tik reikia, kad jau žliumbtai. Ei, cit, nežlium̃bki, mano dukrytėle, gražus tavo bernužėlis, kaip sode obuolėlis. Ko žliumbi kaip veselė [je] nebuvęs? <span class="explanation">verkiant prašyti: </span> Tik kai Zidorėlis pradėjo jau labai žliumbti, sutiko duoti arklį pasimalkauti. <br/><b>apsižlium̃bti, </b>-ia (apsìžliumbia), apsìžliumbė. apsižliùmbti. <span class="explanation">balsu apsiverkti, apsiraudoti: </span> Ans vėl apsižlium̃bęs pas muni atejo. Apsìžliumbiau pri arklių paėmimo [į kolūkį], i visi vyrai nedetūrėjom. Vaikšto apsižlium̃bęs, užputusiom akim. Anądien pagiedojo man – gražu! Apsižliumbiau …. <br/><b>įsižlium̃bti, </b>-ia, įsìžliumbė. <span class="explanation">įnikti verkti: </span> Ko tas vaikas įsìžliumbė? <br/><b>išžlium̃bti, </b>-ia, ìšžliumbė. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką verkti, išraudoti: </span> Pusę nakties vaikas išžliumbė. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai prisiverkti: </span> Tegul išsižliumbia, – protingesnė bus. <br/><b>nužlium̃bti, </b>-ia (nùžliumbia), nùžliumbė. <span class="explanation">kiek paverkti, paraudoti: </span> Motina kai pamatė, kad atkalbėti nepasiseka, jau ir nužliumbė ne sykį. Kai vyras mirė, nusìžliumbiau metus. Pasidaro pasiutusiai ilgu, graudu, nors imk ir nusižliumbk, užsikniaubęs ant stalo. <br/><b>pažlium̃bti, </b>-ia (pàžliumbia), pàžliumbė. <span class="explanation">kiek balsu paverkti, paraudoti: </span> Nieko, pažlium̃bs ir apsiramins. Gerai pažliùmbė motinos Onikė. Tu man pažlium̃bsi dar, tai aš tau! <br/><b>paržlium̃bti, </b>-ia (par̃žliumbia), par̃žliumbė. <span class="explanation">žliumbiant pareiti. </span> <br/><b>pražlium̃bti, </b>-ia (pràžliumbia), pràžliumbė, pražliùmbti<br/>1. <span class="explanation">kurį laiką verkti: </span> Per naktelę tada pràžliumbė! Jonukas cielą dieną pražliùmbė, ka į jomarką nevežės. <br/>2. <span class="explanation">pradėti verkti: </span> Susigraudysiu sykį ir pražliumbsiu. <br/>3. <span class="explanation">nuolat verkiant, žliumbiant sveikatą sugadinti: </span> Juk akis pražliumbsi, liaukis verkti…. <br/><b>prižlium̃bti, </b>-ia (prìžliumbia), prìžliumbė. <span class="explanation">daug verkti: </span> Prižliumbiau kaip močios pagrabe. Prisižliumbiau aš po motynos smerčio, viena palikusi kaip pirštas. Elzei gerokai prisižliumbus, Zidoriui kažkaip geriau, miela ir lengva buvo. <br/><b>sužlium̃bti, </b>-ia (sùžliumbia), sùžliumbė. <span class="explanation">pradėti balsu verkti: </span> </span> Ant pečiaus sužliumbia vaikai. Paskui abudu kartu sužliumbo. Visa bažnyčia sužliumbo. <br/><b>užžlium̃bti, </b>-ia (ùžžliumbia), ùžžliumbė<br/>1. <span class="explanation">pradėti balsu verkti: </span> </span> Ramus švelnumas užplūsta jį, betrūksta užžliumbti…. <br/>2. <span class="explanation">prisiverkti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.