žlibinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. neprimatant (ppr. tamsoje) ką daryti: Žlibis žlibinė́ [ja],
t. y. ką tit mato, kas yra po kojumis. Nežlibinė́k, užsidek šviesą! Žlibinė́jo po tą preiminę, ieškodamas klumpių įsispirti. Ką čia žlibinė́ji pakerčiais, eik geriau sėskis! I tą žlibumą savo tiek slėpė, tyčioms žlibinė́jo. Epikūras žlibinėjo po raštus Demokrito.
pažlibinė́ti. galėti kiek vaikščioti žlibam.
péržlibinėti. žlibinėjant pragyventi, prabūti: Kartais opas užgydžius į akis supuola [kaltūnas] ir lig savo myriaus paržlibinėja [žmogus].
sužlibinė́ti. žlibinėjant surasti (ppr. tamsoje): Kaipgi tu sužlibinėsi arklius tamsoj? – nusijuokiau aš.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.