sužiovauti

žióvauti, -auja (-auna), -avo.

1. norint miego ar nuvargus, plačiai praverta burna nevalingai įkvėpti ir iškvėpti orą: Jis žióvauja, kad miego nori. Aš čiaudu nuo tabokos, o žiovaunu, kad miego noriu. Ai, ka žióvauji, žiaunos nirna. Teip žióvauju, ka, rodos, pliš žiaunos. Ma [n] jau užėjo žióvaut. Ka žióvau [ja],
raudoni smaginys, dantys balti, teip kaip geras šuo. Žióvauja tik ir guli – nieko nedaro. Žióvauni tik nu durnų kalbų. Tai žióvauju – da bus lytaus. Prie svečių nešnekėk žióvaudamas. Mat jau žióvauji, eik gultų. Vaikai žióvauna, reiktų guldyt. Atėjo pirštis i pradėjo žióvaut. Tokia nusprogusi, žióvauji – bene miego nori? Pabudau rytelį žiovaudama. Kėliausi rytelį žiovaudama, šaukiau motinėlę gailiai verkdama. Darban eisi dainuodamas, patalan gulsi žiovaudamas. Didžiūnai vėl dėl … pilvo apsunkinimo … po vakarykščiai puotai neišsimiegoję žiovauja [bažnyčioje],
o Dievop širdies savo pakylėt … melsties negal. Žmogus, išvydęs kitą žiovaujantį, ir pats žiovau [ja]. O jūs, išlepę ir atšalę, apkurtę žiovaunat paikai. Žiovaudamas uždenk burną ranka – velnias į pilvą įlįs. Žemaitis ir žióvauti mislija. | Kiaulė gal meitėliuos paskėlus – nebeėda, žióvauna. Pradėjo žióvaut arklys – atleidė tinimą. Žióvau [ja] kaip vilkas avėtyne. Ko čia žióvauji kaip šuva kanapėse. Žióvauna kap varna ant lietaus. Žiovauna kaip ruginės prisisrėbęs. Žiovau [ja] kaip menkė. Ko žiovauji it karosas, iš [v] andens ištrauktas. Nežióvauk tep, dar varna įlėks į koserę. Ankstybasis dantis rakinė [ja],
vėlybasis žióvau [ja]. Pasivartau, nemingu, i nė nežióvaujas.

2. laukti nuobodžiaujant, žiopsoti, vėpsoti: Bernuželi, nežióvauk, kad tik duoda, tai ir mauk. Ko žióvauji atsistojęs ir nepadedi dirbt? Vienus samdininkus išleisti laukan – tai jau jokis darbas! Daugiau žiovaus stoviniuodami, negu dirbs. Tik gerai žiūrėk ir nežiovauk, – pasakė teta.

3. dainuoti: Atėjusios melsties talaluškas dar žiovaus.

4. žiojėti: Tegul nevidons pasidaugsina, peklos gi nasrai težiovauja.
atžióvauti. nusižiovauti kitam nusižiovavus: Atžiopčiomis atžiovauju.
įsižióvauti. dažnai, be perstojo žiovauti: Moters su vėduoklėmis dangstės pailsusius veidus ir įsižiovavusias lūpas.
išžióvauti.

1. praleisti laiką žiovaujant: Visą lekciją išžióvavau, toks nuobodus šiandien buvo prafesorius (profesorius) .

2. pakankamai žiovauti: Kol neišsižióvaus, tai nigdi neis an darbą. Kol išsižióvauja, tai ir pusryčio metas. Gal kai išsižióvausiu, galvą nustos sopėt.

3. žiovaujant išleisti: Rodės, kad nesilaikytų suolų nesitvėrę, visą save į orą išžiovautų.

4. paskelbti: Tokie buvo heretikai, naujųjų mokslų sakytojai, kurie kliedimus savo sėdamys ir apsakydamys daug bliužnierstvų išžiovavo.
nusižióvauti. trumpai žiovauti: Veiza ans į tą žvėrį, nu ir ans nusipurtino, nusižióvavo, nusilaižė. Kai vienas nusižiovauja, tai ir kiti pradeda žióvaut. Bolius taip nusižiovavo, kad žandai subraškėjo. Senis kilsterėjo galvą, patrynė delnu akis ir plačiai nusižiovavo. Jis nė kiek nesivaržydamas nusižiovavo. Evaldukas saldžiai nusižiovauja ir vėl atsisėda laukti.
pažióvauti. kiek žiovauti: Jis skaitydavo senų lakraščių komplektus ir, plačiai pažiovavęs, eidavo ant sofos ar šieno gulti. Jūs vykstate į balių, kad pažiovautumėt į delną. Pasižiovauk dar truputį, skaitydamas puslapį kitų ir navatnių pranašavimų. Va, vienas darbininkas atsisėdo patale, pasiraivė, pasižiovavo, persižegnojo ir pasikėlęs už semtuvo – „belčiaus“ – greičiau praustis. Jis kluone kūlė pasidūsaudamas, aš lovo [je] guliu pasižióvaudama.
péržiovauti. praleisti žiovaujant, nuobodžiaujant: Bet koks ir tos pačios sumos klausymas: šitai vieni kaip mietai arba basliai sustoję žvalgos ir šnekas, antri ilgėdamos paržiovau [ja].
pražióvauti.

1. praleisti nuobodžiaujant: Šatobriano mylimas (= mėgstamas) posakis: – Šiaip ne taip pražiovausiu gyvenimą.

2. žiovaujant išblaškyti miegus.
prižióvauti. pakankamai žiovauti.
sužióvauti.

1. trumpai žiovauti: Atsikėlė skerdžius, pasiraivė, sužiovavo ir išėjo per vartelius. Eisiva miego, – atsakė Brucė ir sužiovavo iš visos širdies. Klebonas plačiai sužiovavo, uždengdamas burną minkšta ranka.

2. daugeliui nusižiovauti: Išbudo sargai, sužiovavo, apsidairė.
užžióvauti.

1. imti žiovauti.

2. imti be paliovos žiovauti. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žióvauti, </b>-auja (-auna), -avo. <br/>1. <span class="explanation">norint miego ar nuvargus, plačiai praverta burna nevalingai įkvėpti ir iškvėpti orą: </span> Jis žióvauja, kad miego nori. Aš čiaudu nuo tabokos, o žiovaunu, kad miego noriu. Ai, ka žióvauji, žiaunos nirna. Teip žióvauju, ka, rodos, pliš žiaunos. Ma [n] jau užėjo žióvaut. Ka žióvau [ja], raudoni smaginys, dantys balti, teip kaip geras šuo. Žióvauja tik ir guli – nieko nedaro. Žióvauni tik nu durnų kalbų. Tai žióvauju – da bus lytaus. Prie svečių nešnekėk žióvaudamas. Mat jau žióvauji, eik gultų. Vaikai žióvauna, reiktų guldyt. Atėjo pirštis i pradėjo žióvaut. Tokia nusprogusi, žióvauji – bene miego nori? Pabudau rytelį žiovaudama. Kėliausi rytelį žiovaudama, šaukiau motinėlę gailiai verkdama. Darban eisi dainuodamas, patalan gulsi žiovaudamas. Didžiūnai vėl dėl … pilvo apsunkinimo … po vakarykščiai puotai neišsimiegoję žiovauja [bažnyčioje], o Dievop širdies savo pakylėt … melsties negal. Žmogus, išvydęs kitą žiovaujantį, ir pats žiovau [ja]. O jūs, išlepę ir atšalę, apkurtę žiovaunat paikai. Žiovaudamas uždenk burną ranka – velnias į pilvą įlįs. Žemaitis ir žióvauti mislija. | Kiaulė gal meitėliuos paskėlus – nebeėda, žióvauna. Pradėjo žióvaut arklys – atleidė tinimą. Žióvau [ja] kaip vilkas avėtyne. Ko čia žióvauji kaip šuva kanapėse. Žióvauna kap varna ant lietaus. Žiovauna kaip ruginės prisisrėbęs. Žiovau [ja] kaip menkė. Ko žiovauji it karosas, iš [v] andens ištrauktas. Nežióvauk tep, dar varna įlėks į koserę. Ankstybasis dantis rakinė [ja], vėlybasis žióvau [ja]. Pasivartau, nemingu, i nė nežióvaujas. <br/>2. <span class="explanation">laukti nuobodžiaujant, žiopsoti, vėpsoti: </span> Bernuželi, nežióvauk, kad tik duoda, tai ir mauk. Ko žióvauji atsistojęs ir nepadedi dirbt? Vienus samdininkus išleisti laukan – tai jau jokis darbas! Daugiau žiovaus stoviniuodami, negu dirbs. Tik gerai žiūrėk ir nežiovauk, – pasakė teta. <br/>3. <span class="explanation">dainuoti: </span> Atėjusios melsties talaluškas dar žiovaus. <br/>4. <span class="explanation">žiojėti: </span> Tegul nevidons pasidaugsina, peklos gi nasrai težiovauja. <br/><b>atžióvauti</b>. <span class="explanation">nusižiovauti kitam nusižiovavus: </span> Atžiopčiomis atžiovauju. <br/><b>įsižióvauti</b>. <span class="explanation">dažnai, be perstojo žiovauti: </span> Moters su vėduoklėmis dangstės pailsusius veidus ir įsižiovavusias lūpas. <br/><b>išžióvauti</b>. <br/>1. <span class="explanation">praleisti laiką žiovaujant: </span> Visą lekciją išžióvavau, toks nuobodus šiandien buvo prafesorius <span class="explanation"> (profesorius) </span>. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai žiovauti: </span> Kol neišsižióvaus, tai nigdi neis an darbą. Kol išsižióvauja, tai ir pusryčio metas. Gal kai išsižióvausiu, galvą nustos sopėt. <br/>3. <span class="explanation">žiovaujant išleisti: </span> Rodės, kad nesilaikytų suolų nesitvėrę, visą save į orą išžiovautų. <br/>4. <span class="explanation">paskelbti: </span> Tokie buvo heretikai, naujųjų mokslų sakytojai, kurie kliedimus savo sėdamys ir apsakydamys daug bliužnierstvų išžiovavo. <br/><b>nusižióvauti</b>. <span class="explanation">trumpai žiovauti: </span> </span> Veiza ans į tą žvėrį, nu ir ans nusipurtino, nusižióvavo, nusilaižė. Kai vienas nusižiovauja, tai ir kiti pradeda žióvaut. Bolius taip nusižiovavo, kad žandai subraškėjo. Senis kilsterėjo galvą, patrynė delnu akis ir plačiai nusižiovavo. Jis nė kiek nesivaržydamas nusižiovavo. Evaldukas saldžiai nusižiovauja ir vėl atsisėda laukti. <br/><b>pažióvauti</b>. <span class="explanation">kiek žiovauti: </span> Jis skaitydavo senų lakraščių komplektus ir, plačiai pažiovavęs, eidavo ant sofos ar šieno gulti. Jūs vykstate į balių, kad pažiovautumėt į delną. Pasižiovauk dar truputį, skaitydamas puslapį kitų ir navatnių pranašavimų. Va, vienas darbininkas atsisėdo patale, pasiraivė, pasižiovavo, persižegnojo ir pasikėlęs už semtuvo – „belčiaus“ – greičiau praustis. Jis kluone kūlė pasidūsaudamas, aš lovo [je] guliu pasižióvaudama. <br/><b>péržiovauti</b>. <span class="explanation">praleisti žiovaujant, nuobodžiaujant: </span> Bet koks ir tos pačios sumos klausymas: šitai vieni kaip mietai arba basliai sustoję žvalgos ir šnekas, antri ilgėdamos paržiovau [ja]. <br/><b>pražióvauti</b>. <br/>1. <span class="explanation">praleisti nuobodžiaujant: </span> Šatobriano mylimas (= mėgstamas) posakis: – Šiaip ne taip pražiovausiu gyvenimą. <br/>2. <span class="explanation">žiovaujant išblaškyti miegus. </span> <br/><b>prižióvauti</b>. <span class="explanation">pakankamai žiovauti. </span> <br/><b>sužióvauti</b>. <br/>1. <span class="explanation">trumpai žiovauti: </span> </span> Atsikėlė skerdžius, pasiraivė, sužiovavo ir išėjo per vartelius. Eisiva miego, – atsakė Brucė ir sužiovavo iš visos širdies. Klebonas plačiai sužiovavo, uždengdamas burną minkšta ranka. <br/>2. <span class="explanation">daugeliui nusižiovauti: </span> Išbudo sargai, sužiovavo, apsidairė. <br/><b>užžióvauti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti žiovauti. </span> <br/>2. <span class="explanation">imti be paliovos žiovauti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.