sužiopčioti

žiópčioti, -ioja, -iojo. žiopčióti, -iója, -iójo.

1. tarpais išsižioti ir susičiaupti (ppr. trūkstant oro): Žuvis, ištrauk [t] a iš vandens, žiópčio [ja]. Žiūri – iškišusi iš vandens galvą – bežiopčiojanti pakraštyje didelė didelė žuvis. Gaudau nasrais, burną žiopčioju. Blaškysas blaškysas, žiópčios žiópčios ir nusibengs, – negalėjo ana. be vandens būti. Žuvys šviežios, dar gyvos, žiópčiojo. Teluką datraukei iki pusės, kap atbulas eina, ir žiópčioja. Įbėgusi kambarin rado ant aslos žiopčiojantį, išdrikusiais sparnais virpantį žvirblį. Žąsys mėšlams vežamuoju laiku … įgauna sunkų dūsavimą, galvas kilno [ja],
snapais žiopčio [ja],
o kartais ir dvasią užtrauka. Tas mūs tėvas žiópčioja kap karosas: žingsnį žengia ir uždunsta. Karkiu kaip višta arba žiopčioju tarsi iš vandens ištrauktas pūkis. Iš tikro ji. visa drebėjo ir tik žiopčiojo orą gaudydama. Mažyčiai, neprotingi ir akli paukščiukai manė, kad atskrido jų motina, todėl be paliovos žiopčiojo ir tiesė kaklus. | Teip kaip žandeliai tokie išauga, pradarai, tai žiopt žiopt ir žiópčioja [žioveiniai]. Ko žiopčioji kaip žuvis ore? Ko žiópčioji kaip žuvis, išmesta į krantą? Sakyk, kogi žiopčioji kaip višta? sunkiai alsuoti sergant arba mirštant: Kitas žiópčio [ja] žiópčio [ja],
kol numirs. Ištraukėm [žmogų iš vandens],
žiópčioj [o] žiópčioj [o],
mes minkėm minkėm, ir vis tiek nieko. Jau tas vaikas, kai jį ištraukė iš šulinės, vos bežiopčiojo. Išsikapanojo po operacijos, bet žiópčio [ja] vaikščiodama. Tik žiópčioja, nėr oro. Žiópčioja žiópčioja paršelis, turbūt paskutinį atdūsį jau leida. Nesveikas, žiópčio [ja] žiópčio [ja]. Atėmė marą, žiópčiojo žiópčiojo, kol numirė. Ėraitis sprogdamas kiek žiopčiojo. Jis kalbėjo žiopčiodamas orą. Vieno [vaiko] smakras buvo nušašęs, nosis užimta, jis tankiai žiópčiojo, burna gaudydamas orą.

2. lėtai ir neaiškiai kalbėti, ką ištarti, be garso murmėti: Žiópčio [ja] žiópčio [ja] ir nepasako ko noranti. Sakyk ką sakąs nežiópčiojęs! Sakyk, jei sakai, ko žiópčioji? Jei nori kalbėt, tai nežiópčiok. Daba jauni ne dainiuo [ja],
o inzga i žiópčio [ja] tarpais. Žiópčiojo kaži ką, gerai nesupratau ką. Svarbiausia, kad žiopčiotum – vaidintum giesmininką. | Da aš čia žiópčioju žiópčioju, noriu nusiderėt, o kitas priėjo ir nupirko ma [n] iš po nosies. Kada šunes seniau lodavo, o dabar tik žiópčioja. Žiopčió [ja],
o neloja kaip pono kalutė.

3. apkalbėti, plepėti niekus: Aš nekišau liežuvio, o bobos žiópčiojo. Tu žiópčioji visokius niekus, o aš turiu nukentėt. Klausaus, ką čia ana žiópčio [ja],
nenukentusi ėmiau barties. Dėl tos skylės visi tylės, tik tu vienas žiópčiosi! |. Nežiópčiokis, vagies kulše!

4. gyvuoti, kvėpčioti: Žmogus žiópčioji dar, i gerai.

5. plačiai išsižioti (ppr. žiovaujant): Nežiopčiok, o tai jautį prarysi. O miego dar nori, dar žiópčioja. Ko dar̃ čia žiópčioji kap varna prieš lietų!

6. iš lėto valgyti (ppr. nenorom): Ką čia žiopčioji nenorom, velei rytdienai padėk. kramsnoti: Zuikis ateina, po lango darželis rūtų – atsisėda ir žiopčió [ja],
nuražavo teip, kiek tik įkanda – bieso vabalai!
atžiópčioti; .

1. atsigauti žiopčiojus: Žuvis be vandens žiopčio [ja],
o įleista į vandenį, atsižiopčió [ja].

2. atgyti: Pritrenkė [vaiką ant ledo],
ale dar atsižiópčiojo – buvo apkvaitęs.

3. prieš ką išsižioti.
nusižiópčioti žiopčiojant numirti, nusibaigti: Kol surado vyresnį, tai tas te bežiopčiojęs pasikorėlis – visai nusižiopčiójo.
pažiópčioti.

1. kiek žiopčioti: Lovo [je] vartais, vos pažiópčioji, taisykias numie (mirti) . Višta pažiópčio [ja],
kol kiaušį padeda. Reiks pašalėn bėgioti pažiopčiotų kaip žuvims. Ji kurį laiką pažiopčiojo, lyg muilo atliekų prisigėrusi žuvis.

2. lėtai ir neaiškiai ištarti (ppr. dainos žodžius): Neišmiegojęs pažiópčiodavau pri dainininkų. Koks ten iš jo daininykas, – gal kiek ten ir pažiópčioja prie kitų.

3. (niekus) pakalbėti: Pažiópčiojo pažiópčiojo nėkus, o tu svilink akes!

4. iš lėto pavalgyti: Eik paleist žąsis, kol piemuo pažiópčios.
pražiópčioti

1. prakalbėti: Kas yra? – pražiopčiojo ji.

2. pražiopsoti: Žiopčiok da, tai viską pražiopčiosi!
prižiópčioti. prikvėpuoti: Oro prižiópčiojęs sotus nebūsi.
sužiópčioti

1. sukrutinti lūpas, išsižioti ir susičiaupti: Sužiópčiojo, ir nebėr (mirė) . Juozapėlis sužiopčiojo burna, ilgai vėpčiojo lūpom.

2. smarkiai kvėptelėti: Tris kartus sužiópčiojo ir užgeso. Žmogus tik sužiópčioji, i po tavęs, tiek jau (miršti) . Žmogus eiti eiti, nežinai, kas ančpuls, sužiópčiosi, ir po visam.

3. šį tą pasakyti: Nespėji sužiópčioti, mašinelė tavi jau atvežusi.

4. susipykti: Susižiópčiojo bobos, ir tujau į teismą.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'suziopcioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x