sužiobuoti

žiobúoti, -úoja, -ãvo. žióbuoti, -uoja, -avo.

1. žiopčioti: Jau nieko negirdėt, jau žiobúoja tylom. Nusbaigs, jau žiobúoja [viščiukas]. Sakyk, nežiobuok kaip žuvis. Toj karaliūčia žiobúoja viršuj sėdėdama, ušvydus šitokį poną, tik verda visa. Žiobúoja kaip žuvis iš [v] andenio ištraukta. Žiobúoja žiobúoja, o nepasako nieko, nepagali. Paklaus kunigas poterių, tai žiobúosi atsistojęs. Kai tik prisimena [išvarymą],
žiobuoja, dūsauja, žodžio dusdama nebeištaria. | Kolei burna žiobúoja – valgai.

2. žiovauti 1: Naktį nemiego [ja] u, tai žiobúoju. Vaiką ir supu, ir liūliuoju – ir vis žiobúoja. Vaikščiojant nevalgyt – vaikas visuomet žiobuos.

3. lekuoti: Ale nūnai ir deguma, šuva sėdi ir žiobúoja.
sužiobúoti

1. sužiopčioti: Daktaras praskyrė karaliui dantis, inpylė kiek vaistų – karalius sujudėj [o],
sužiobãvo ir praūturo.

2. sužiovauti 1: Kap tiktai vienas sužiobuõs, tai ir visi žiobúoja.

3. žiopčiojant sugerti: Ponas inmetė gaidžiuką šulnin, gaidžiukas ir sako: – Žiob, šikine, vandenį, žiob, šikine, vandenį! Ir sužiobãvo visą šulnį.

4. sušnekėti: Va, regi, bobut, ką tu sužiobavai – kad patylėjus…. Sūnus mamai i sužiobúot neduoda.

5. susitarti: Dabar jau susižiobuosime: tu manęs nepirksi, aš tavęs neparduosiu.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žiobúoti, </b>-úoja, -ãvo. žióbuoti, -uoja, -avo. <br/>1. <span class="explanation">žiopčioti: </span> Jau nieko negirdėt, jau žiobúoja tylom. Nusbaigs, jau žiobúoja [viščiukas]. Sakyk, nežiobuok kaip žuvis. Toj karaliūčia žiobúoja viršuj sėdėdama, ušvydus šitokį poną, tik verda visa. Žiobúoja kaip žuvis iš [v] andenio ištraukta. Žiobúoja žiobúoja, o nepasako nieko, nepagali. Paklaus kunigas poterių, tai žiobúosi atsistojęs. Kai tik prisimena [išvarymą], žiobuoja, dūsauja, žodžio dusdama nebeištaria. | Kolei burna žiobúoja – valgai. <br/>2. žiovauti 1: Naktį nemiego [ja] u, tai žiobúoju. Vaiką ir supu, ir liūliuoju – ir vis žiobúoja. Vaikščiojant nevalgyt – vaikas visuomet žiobuos. <br/>3. <span class="explanation">lekuoti: </span> Ale nūnai ir deguma, šuva sėdi ir žiobúoja. <br/><b>sužiobúoti</b><br/>1. <span class="explanation">sužiopčioti: </span> Daktaras praskyrė karaliui dantis, inpylė kiek vaistų – karalius sujudėj [o], sužiobãvo ir praūturo. <br/>2. sužiovauti 1: Kap tiktai vienas sužiobuõs, tai ir visi žiobúoja. <br/>3. <span class="explanation">žiopčiojant sugerti: </span> Ponas inmetė gaidžiuką šulnin, gaidžiukas ir sako: – Žiob, šikine, vandenį, žiob, šikine, vandenį! Ir sužiobãvo visą šulnį. <br/>4. <span class="explanation">sušnekėti: </span> Va, regi, bobut, ką tu sužiobavai – kad patylėjus…. Sūnus mamai i sužiobúot neduoda. <br/>5. <span class="explanation">susitarti: </span> Dabar jau susižiobuosime: tu manęs nepirksi, aš tavęs neparduosiu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.