žibuliúoti, -iúoja, -iãvo.
1. blizgėti, spinduliuoti: Juostų bumboleliai žibuliãvo. Žibuliúoja, kažin ką neša. Sijonas tiktai žibuliuoja ir spragčioja. Stiklas žibuliuoja, tviska, uždegtas iš vidaus. [Šeškas] žibuliuoja šalčio išblizgintu kailiu. Vakarų pusėn pakrypusios saulės spindulių nužertas vanduo žibuliuoja, blyksi smulkios bangelės. Paryčiais dobilų atolas žaliais smaragdo akmenėliais žibuliuoja. Rasa ant žolės žibuliuoja skaisčia akute.
2. žybčioti, šviesuoti: Ant kalvos pamatė žiburėlį žibuliuojantį. Būdavo, kur tik naktį pamatai žibuliuojančią ugnį – ten ir rėkauja, kad vainiką kūrens.
sužibuliúoti. sublizgėti, suspindėti: [Žvaigždžių] atspindžiais sužibuliavo žalsvas upės vanduo. Tada ir lietuvių tautai sužibuliuotų prošvaistė, kurios ji per tiek amžių negalėjusi susilaukti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.