x
žiaũturioti, -ioja, -iojo;
1. žiauturoti: Žiaũturiok duonos plutą ir prisisotink.
2. žiauturais ėsti: Žiauturioti savo dantimis ešerys negali. Žandus voverė turi stiprius ir, ką nors bekrimsdama, judina juos iš viršaus į apačią, o bežiauturiodama – į užpakalį ir priešakį.
sužiaũturioti. sutrinti: [Vėžio] pilvelyje valgis iš pradžių sužiauturiojamas, o paskui prakošiamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.